Biržų rajono savivaldybės pristatymas

1.1. pav. Biržų rajono savivaldybės geografinė padėtis Lietuvoje

Šaltinis: www.maps.lt

Biržų rajono savivaldybė yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, pačiame Latvijos pasienyje. Biržai yra 200 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, 100 kilometrų į pietus nuo Rygos ir 20 kilometrų nuo pagrindinės Via Baltica automagistralės, jungiančios abiejų šalių sostines. Tai karstinių reiškinių ir ekologiškos veiklos kraštas, nepatenkantis į didesnę ekonominę trauką turinčių Lietuvos rajonų tarpą. Šiaurės Lietuvos perlu vadinamas, aštuonias seniūnijas turintis šiauriausias Lietuvos pasienio rajonas ribojasi su Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonais, o šiaurėje su Latvijos Respublika. Biržų rajonas gana lietuviškas, čia gyvena 98% lietuvių. Savivaldybėje yra 2 miestai (Biržai ir Vabalninkas), 4 miesteliai (Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė ir Papilys).

Biržų rajono gyventojų skaičiaus dinamika, 2003-2012 m. pradžioje


Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Siekė 6,3. 1.000-iui gyventojų tenkančios natūralios gyventojų kaitos rodikliai Biržų rajone2011 m. buvo blogesni nei Lietuvoje (-2,0) ir Panevėžio apskrityje (-5,1), tačiau geresni nei Kupiškio (-9,4), Rokiškio (-9,6) ir Pasvalio (-7,2) rajonų savivaldybėse.

 

Geografiniu požiūriu rajono teritorija (1 476 km2 sudaro 18,7% Panevėžio apskrities arba 2,3% Lietuvos teritorijos) yra Lietuvos vidurio žemumos šiaurinėje dalyje, Mūšos–Nemunėlio lygumoje, kurios paviršius formavosi traukiantis paskutinio apledėjimo ledynams. Jų nuosėdos – priemoliai ir moliai, o po jais slūgso gipsinių dolomitų sluoksnis, kurį išplovęs vanduo priverčia žemę judėti ir taip rastis karstiniams reiškiniams ir žemės įgriuvoms, kurių priskaičiuojama apie 9.000. Biržų krašto puošmena – dolomito atodangos Nemunėlio ir Apaščios upių skardžiuose.

 

Rajone yra šiauriausias Lietuvos taškas, esantis 350 metrų šiaurės rytų kryptimi nuo Lemkinės (Rumbų) vienkiemio – Nemunėlio upės vingyje ir sutampantis su šiaurės platumos 56°26’54” lygiagrete. Rajono teritoriją sudaro 27% miškų. Didžiausias jų masyvas – Biržų giria – dešimtas pagal dydį miško plotas Lietuvoje, Vabalninko šilas, Salamiesčio, Šilų miškai. 4,5% teritorijos užima durpynai, didžiausias iš jų Purvų-Butniūnų. Yra keliolika ežerų, iš kurių didžiausias krašte ir seniausias Lietuvoje dirbtinis (užtvenkus dviejų upių – Apaščios ir Agluonos – santaką) Širvėnos ežeras. Jis taip pat žymus ilgiausiu (525 m.) mediniu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje, jungiančiu Biržų miestą ir Astravo dvarą. Antras pagal dydį Kilučių ežeras garsus tuo, kad jame kadaise augo retas Tolimųjų Rytų augalas, vandens riešutas agaras. Rajono teritorija teka keliasdešimt upių ir upelių, kurie ilgesni nei 5 km, o iš Tatulos upės intako Smardonės šaltinio teka sieringas mineralinis vanduo. Šalia jo įsikūrusi Likėnų reabilitacinė ligoninė.

 

Turtinga rajono biologinė įvairovė yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekologinei pusiausvyrai. Į Europos saugomų teritorijų tinklą (Nature 2000) įtraukti 4 savivaldybės gamtos objektai: Biržų giria (čia saugomi Ereliai rėksniai, Juodieji gandrai, Jerubės ir Lūšys), Latvelių girininkija (vertingiausi pelkiniai, plačialapių ir mišrūs bei pelkėti lapuočių miškai), Nemunėlio upė (saugoma Ovalioji geldutė) bei Kirdonys (išsiskiriantys plačialapiais ir mišriais bei pelkiniais miškais). Kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys, aptinkamos Biržų rajone, Vakarų Europos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos. Biržų krašto gamta ypatingai saugoma. Čia įsteigtas Biržų regioninis parkas (čia yra 17 draustinių, 1 kultūros rezervatas ir 20 gamtinių bei kultūrinių paminklų), plėtojama ekologinė žemdirbystė. Prieš keletą metų įkurtas „Tatulos fondas“ ekologiniai ūkininkų veiklai plėtoti. Žemės ūkio naudmenos sudaro 64,4% viso Biržų rajono savivaldybės ploto, miškai – 27,3%, keliai – 1,3%, užstatyta teritorija – 1,9%, vandenys – 2,3%, kita žemė – 2,9%.

 

Biržai – aludarių kraštas. Rajone gyvena daugybė aludarių, gaminančių naminį alų, pagal savo technologiją, ir gamybos paslaptis perduodančių iš kartos į kartą. Laikydamosi šių senų tradicijų Biržuose alų daro 7 alaus daryklos. Alaus mėgėjams rajone rengiamos „Alaus kelio“ ekskursijos, kurių metu aplankomos alaus daryklos ir alaus muziejus. Tai vienintelis Lietuvoje alaus muziejus su degustavimo sale.


PRENUMERUOKITE NAUJIENAS